žinginė

žinginė
žiñginė dkt. Ži̇̀rgo žiñginė yrà taisykli̇̀nga ir laisvà.

.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • žingine — žiñgine prv. Ži̇̀rgas ei̇̃na ryžti̇̀nga žiñgine …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • žingine — žiñgine adv. KBII68, KII129, K, Rtr, DŽ1; Q202,464, CI756, R317, Krz152, MŽ425, N, L, Š žingsniu, ne bėgant: Žingine eit arklys R, MŽ. Prieš kalniuką žiñgine, žiñgine, į pakalnę risčia, risčia, risčia Klvr. Nekesnok, aš nebspėju, varyk arklį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žinginė — 1 žiñginė sf. (1) KBII98, Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, žinginė̃ (3b) KBII98, K, LsB403, BzBkXXIV241, Rtr, NdŽ; L, LL238 žingsniu važiavimas ar jojimas: Tie mažiukai arkliai tai anie žiñginės netura: jei da risčia varai, tai pabėga Ll. Jūsų kumelė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žinginė — 2 žinginė̃ sf. (3b) NdŽ; KlvK82, LBŽ, LFII459 žr. žinginys 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šlapa — 2 šlapà adv. sparčia žingine, nuožangiai: Arklys eina šlapà, t. y. ne risčia, ale greita žingine J. Arklys eita šlapà, kojoms muša kaip barabaną Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žingininkas — žiñgininkas, ė smob. (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ, žinginiñkas (2); Lex109, CII1037, MŽ, N arklys, einantis tik žingine: Žingininkas eit žingine Krz152. Arklys nūžangus, einąs dideliais žingsniais, vadinas žinginiñkas J. Žirgytis tavo žingininkas, o tu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apyžingsniais — adv. žingine: Į Kėdainius nuvažiavom apyžingsniais Pc …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dribčiuku — dribčiukù adv. ristele (apie jojimą): Iš pradžių jojau žingine, o paskiau dribčiukù Mrj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • eidinė — eĩdinė sf. (1), eidinė̃ (3b) [K] 1. Q639, MŽ netaisyklinga risčia – arklio judėjimas, keliant vienos pusės abi kojas kartu: Eidine jot SD353. Arklys eit eidine B. Eidinė greitoji, risčia R353. 2. Rz žinginė: Kelias prastas, šiaip taip eĩdine… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlenkti — išleñkti, ia (ìšlenkia), ìšlenkė tr. K 1. padaryti lanko formos, išgaubti: Jis išvydo artinantis prie jo neregėto didumo bjaurią būtybę ir mojuojant išlenktą kardą J.Balč. Kiškis išlenkė nugarą ir kūrė dar smarkiau rš. Arklys, išlenkęs gražų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”